Augalija

Augalija

Dubysos regioninio parko teritorija priklauso Rytų Žemaičių plynaukštės rajonui. Parko išskirtinumas - įspūdingas plačiadugnis ir stačiašlaitis Dubysos senslėnis, išraižytas intakų, slėnių ir raguvų. Per Dubysos regioninį parką eina šiaurinė skroblų paplitimo riba.
Dubysos regioninio parko flora yra nepaprastai gausi ir įvairi. Atlikus tik preliminarius tyrimus, konstatuotos net 805 aukštesniųjų augalų rūšys. Šiuo metu parko teritorijoje užregistruotos 642 savaiminės kilmės augalų rūšys, 71 svetimžemė augalų rūšis bei 92 samanų rūšys. Tai negalutiniai skaičiai, nes yra dar neištirtų teritorijų, o ir ištirtose kasmet randama naujų rūšių, todėl minėti skaičiai ateityje neabejotinai didės. Didelis svetimžemių rūšių skaičius (8 proc. visos floros) patvirtina tai, kad parko gamta patiria stiprų antropogeninį poveikį, nes svetimžemių rūšių skaičius teritorijoje priklauso nuo žmogaus veiklos įvairovės ir intensyvumo. Tikėtina, kad tokių rūšių skaičius ateityje dar didės, nes labai padidėjo iš užsienio šalių įvežamų augalų sėklų ir sodinukų kiekis bei keliaujančių po svečias šalis žmonių skaičius, o drauge ir galimybė plisti svetimžemiams augalams. Daugumos jų plitimas yra ne tik nepageidautinas, bet ir sunkiai kontroliuojamas. Ryškiausias pavyzdys – dygliuotasis šaltalankis ar uosialapis klevas, kuris kilęs iš Šiaurės Amerikos. Medis plinta Dubysos pakrantėse, išstumdamas vietines rūšis. Plembergo tvenkinių pakrantėse dygliuotasis šaltalankis tampa dominuojančia rūšimi. Jis auga greičiau už vietinių medžių ir krūmų rūšis, plinta sėklomis, kurias platina vaisius lesantys paukščiai, o nulaužus ar nupjovus medelį, jo vietoje pasirodo gausios, sunkiai išnaikinamos atžalos.
Dubysos regioninio parko teritorijoje rastos 36 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos induočių augalų rūšys. Vienos iš jų dažnesnės – daugiametė blizgė – Lunaria rediva L., melsvasis gencijonas – Gentania cruciata L., miškinė monažolė – Glyciaria nemoralis (R. Uechtr.) R. Uechtr. et Körn., baltijinė gegūnė – Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver., totorinė maludė – Conioselinum tataricum Hoffm., kitos aptinkamos retai arba labai retai – branderburginė versmenė – Philonotis marchica (Hedw.) Brid., miškinė varnalėša – Arctium nemorosum Lej., retažiedė miglė – Poa remota Forselles, miškinė šunažolė – Dactylis polygama Horv., paprastasis kardelis – Gladiolus imricatus L., meškinis česnakas – Allium ursinum L., žalsvažiedė blandis – Platanthera chlorantha (Custer) Rchb., vyriškoji gegužraibė - Orchis mascula (L.) L., šalmuotoji gegužraibė – Orchis militaris L., dėmėtoji gegūnė - Dactylorhiza maculata (L.) Soó ir kt., o kai kurių visoje Lietuvoje žinomos tik 2–3 radimvietės ir viena iš jų – Dubysos regioninio parko teritorijoje: trilapės blignos - Isopyrum thalictroides L., didžiosios žioveklės – Orobanche elatior Sulton., smailialapės plūdės – Potamogeton acutifolius Link. Saugomos rūšys sudaro beveik 5% visos vietinės regioninio parko augmenijos.
Nors Dubysos regioninio parko teritorijoje vyksta nenutrūkstama žemės ūkio veikla, intensyviai lankomos rekreacinės teritorijos, bet parko gamta išliko gana natūrali ir įvairi, o žmonių veiklos ir gamtos sąveikoje atsirado unikalūs gamtiniai ir kultūriniai objektai.