Balčios hidrografinis draustinis

Balčios hidrografinis draustinis

Balčios valstybinis hidrografinis draustinis, užimantis 450 ha plotą, yra į šiaurę nuo senojo žemaičių plento (Nemakščių sen. Raseinių r.). Draustinis įsteigtas 1992 metais, siekiant apsaugoti gilaus slėnio vidutiniškai vingiuotą Balčios žemupį ir vidurupį. Teritorija apima sraunų Balčios ir jos intakų Varmės, Skersinuko, Gėgžno, Buko, Varnalio slėnius. Aplink išsidėstę Milžuvėnų, Pabalčių, Pužų, Paežerio, Legotiškės, Pavarnių, Balčių, Rezgalių kaimai.
Balčios pakrantėje, buvusiame Julinų šeimos dvare, gimė vienas pirmųjų pripažintų Lietuvos išradėjų – aštuonračio savaeigio vežimo konstruktorius Pšemislas Neveravičius. Ten pat gimė jo brolis rašytojas ir vertėjas Fabijonas Neveravičius. Šiuo metu dvarą mena įspūdinga liepų alėja, storakamieniai klevai, uosiai, senųjų dvaro tvenkinių liekanos bei Aštuonračio draugijos narių pastatytas originalus paminklas.
Draustinyje yra du valstybės saugomi kultūros paminklai: Pabalčių ir Pužų piliakalniai. Pabalčių (Milžuvėnų) piliakalnis įrengtas Balčios kairiajame krante. Aikštelė trikampė, kurią juosia 60 m ilgio, 4 m aukščio lanko formos pylimas. Kalvos pašlaitėje iškastas 8 m pločio, 1 m gylio lanko formos griovys. Piliakalnyje stovėjo Milžavos pilis, kuri 1385–1386 m. minima kaip piliavietė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis pasiekiamas Nemakščių – Kražių plentu pervažiavus Balčią.
Pužų piliakalnis dar vadinamas Pilale. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje, Balčios kairiajame krante, santakoje su Skersinuku. Aikštelė trikampė, pailga. Čia jos krašte supiltas 19 m ilgio, 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 26 m ilgio, 5 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Aikštelė ir pylimas apardyti apkasų ir duobių. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. Jis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas nuo Nemakščių pro buvusias fermas Bartkiškėje, pavažiavus keliu į Pužus 1,9 km, pervažiavus Balčią.
Draustinio miškuose vyrauja lapuočiai: ąžuolai, liepos, guobos, klevai, beržai. Drėgnose raguvose, upės pakrantėse auga vešlūs alksnynai, kuriuose prieglobstį randa retas ir nykstantis augalas – daugiametė blizgė. Botaniniu požiūriu draustinyje veši pačios vertingiausios natūralios pievos. Didžiausi jų plotai plyti Balčios upės slėnyje, jos neintensyviai ganomos ar šienaujamos. Paupio miškuose ir laukymėse neretai galime aptikti lapių, kiškių, šernų. Gausu smulkiųjų graužikų, šeškų, žebenkščių. Švariame ir srauniame Balčios vandenyje gyvena ūdros. Stačiuose upės šlaituose urveliuose peri nykstantys paukščiai tulžiai, kurie žuvytes „medžioja“ vandenyje ir įdėmiai saugo savo teritoriją nuo gentainių.