Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinis

Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinis

Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinis užima 3889,76 ha plotą. Įsteigtas, norint išsaugoti unikalų Dubysos vidurupio slėnio kairiosios pusės skersraguvių kompleksą, Kalniškių kaimo apylinkes, Dubysos upės vagos vingius, senvages, gilų, siaurą, stipriai šakotą Dratvinio erozinį kompleksą, Lapišės žemupio vingiuotą upės vagą, savitą slėnio augaliją ir gyvūniją, Lyduvėnų piliakalnių kompleksą, Lyduvėnų urbanistinį kompleksą, aukščiausią Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą, vertingus archeologinius, etnokultūrinius objektus.
Draustinio teritorijoje gausu įvairių lankytinų objektų – tai praeitį menantys piliakalniai, šimtamečiai ąžuolai, liepos, legendomis apipintas velnio ir Dievo akmuo ir t.t. Lyduvėnų miestelyje du vaizdingus Dubysos krantus jungia efektingas ilgiausias ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje.
Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšimis. Čia atplaukia neršti lašišos ir šlakiai. Upės vagoje sietuvos kaitaliojasi su seklumomis. Daug duobių, duburių. Pakrantėse daugiausiai auga lapuočių medynai, pasitaiko labai senų eglynų, aukštokų skardžių. Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinyje auga bene rečiausias Lietuvos augalas - trilapė bligna. Lietuvoje šis augalas randamas tik dviejose augimvietėse. Pievose, kur dar išlikusi ekstensyvi žemės ūkio veikla, galime išvysti augalų, priklausančių orchidinių ir gencijoninių šeimoms. Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio pievose randama retųjų augalų – baltijinių gegūnių, vyriškųjų gegužraibių, žalsvažiedžių blandžių. Atviruose, sausesniuose šlaituose sutinkamos šalmuotosios gegužraibės, dygiosios slyvos, melsvieji gencijonai. Šaltiniuotuose Dubysos ir jos intakų pakrantėse ir šlaituose auga daugiametė blizgė, meškinis česnakas, totorinė maludė, miškinė glažutė ir miškinė monažolė. Į Dubysos intakus atplaukia neršti lašišos. Padubysio pievose, upės išgriaužose gyvena globaliai nykstančios griežlės, tulžiai. Aptinkami į Raudonąją knygą įrašyti baltieji kiškiai, ūdros, juodieji gandrai, pievinės lingės, peri didieji dančiasnapiai. Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio gamta pasižymi didele paukščių ir žuvų įvairove. Vandens telkiniuose daug lydekų, šapalų, upėtakių, skersnukių ir kitokių žuvų.
Dubysa - viena iš populiariausių vandens turizmo trasų. Nuostabūs gamtovaizdžiai traukia atvykusius turistus pasivaikščioti vaizdingos upės pakrantėmis, fotografuoti, piešti.