Kryžiai ir koplytėlės Maironio gimtinėje ir tėviškėje

Kryžiai ir koplytėlės poeto kunigo Maironio gimtinėje ir tėviškėje

1987 m., minint 125-ąsias Maironio gimimo metines, poeto atminimui ąžuoliukus sodino Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, poeto giminaičiai, jaunieji maironiečiai, poezijos gerbėjai. Poeto Maironio gimtinę ir tėviškę jungiančiame ąžuoliukų take praeivį sutinka ir palydi mediniai kryžiai, koplytėlės, kuriuos išdrožė ir lietuvių klasiko atminimui padovanojo Lietuvos tautodailininkai medžio drožėjai, skulptoriai. Žingeidesnis turistas paskaito, kas kryžiaus autorius, pastoviniuoja, bandydamas atpažinti pavaizduotus šventuosius ir jų grupes. Jaunieji Pasandravio istorinio draustinio lankytojai menkai težino ikonografiją, todėl šio straipsnio tikslas padėti suprasti, medžio skulptūrų prasmę, pamąstyti apie sudėtingą poeto – kunigo Jono Mačiulio – Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią.
Pasivaikščiokime nuo Bernotų iki Pasandravio, sustodami prie kiekvieno kryžiaus, koplytėlės, bandydami suvokti lietuvių kryždirbytės savitumą, šventųjų vaizdavimo subtilybes.

1. Koplytstulpis „Šv. Marija Maloningoji“, autorius Ginutis Dudaitis.
Marijos Maloningosios ikonografija susijusi su Švč. Mergelės apsireiškimu. Liudininkai patyrė regėjimus, - matė ant žemės rutulio stovinčią Švč. Mergelę su balta suknele. Iš Marijos žemyn nuleistų rankų sklido šviesos pluoštai ir spinduliai, kurie liaudiškoje skulptūroje yra “materializuota” malonių idėja. Mažosios architektūros statiniai su Marijos Maloningosios atvaizdais Lietuvoje populiarūs, statomi daugiausia sodybose, kaimuose, prie kelių.
Šio siužetas išpopuliarėjo XIX a. II pusės- XX a. I pusės Lietuvos liaudies dailėje, ypač skulptūroje.

2. Kryžius, autorius Juozas Binkis.
Kelio ir tako į Pasandravį sankirtoje stovintis kryžius ragina eiti tolyn, aplankyti Maironio dvasininko-poeto gimtąsias vietas.

3. Keturšonis reljefinis stogastulpis „Šv. Jurgis, Šv. Jonas Nepomukas, Šv. Kazimieras, Šv. Celilija“, autorius Stasys Karanauskas.
Lietuvoje Šv. Jurgis populiarus. Jurginės balandžio 23 d. turi ryškų folklorinį atspalvį. Tikima, kad Šv. Jurgis „atrakina žemę“, tada galima pradėti žemės ūkio darbus. Per Jurgines stengtasi kuo geriau pašerti gyvulius, laukuose nedirbti su arkliais. Šią dieną gyvuliai pirmą kartą išgenami į lauką.
Šv. Cecilija vaizduojama sėdinti prie vargonėlių. Šventoji laikoma muzikos ir muzikantų globėja. Jos atvaizdų lietuvių liaudies skulptūroje labai mažai
Šv. Kazimieras - Lietuvos globėjas. Karalaitis Kazimieras - Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elzbietos Habsburgaitės sūnus, gimęs 1458 m., nuo mažens buvo labai pamaldus. Prie jo karsto žmonės patyrė įvairiausių malonių, išgijo nuo nepagydomų ligų. Šventasis vaizduojamas su karūna, lelija. Šventė- kovo 4 d.

4. Vienpusis bareljefinis stogastulpis „Šv. Jonas Nepomukas“, autorius Jonas Tvardauskas.
Ši čekų šventąjį Lietuvoje išpopuliarino jėzuitai. Šventasis vaizduojamas su kunigo rūbais, rankose kryžius, knyga, palmės šakelė. Virš galvos - penkių žvaigždučių nimbas, pasirodęs ant vandens toje vietoje, kur buvo nuskandintas šventasis. Šv. Jonas Nepomukas laikomas tiltų globėju, saugančiu nuo potvynių, tikima, kad globoja visus neteisingai apkaltintus žmones. Šventė - gegužės 16 d. Žinoma, kad Maironis vardines švęsdavo du kartus: gegužės 16-ąją ir birželio 24-ąją.

Netoli stogastulpio, Luknės slėnyje yra šaltinėlis, vadinamas Maironio šaltinėliu. Čia, medžių paunksmėje, poetas mėgo vienumoje skaityti, kurti. Šaltą ir gaivų šaltinėlio vandenį naudojo arbatai virti, kai Bernotuose svečiuodavosi garbusis giminaitis Maironis, ypač mėgęs padubysyje rinktą čiobrelių arbatą.

5. Stogastulpis „Šv. Florijonas“, autorius Jonas Dzvėga.
Šv. Florijono statulėlės statomos aukštai, dažniausiai ant stulpo. Šventasis vaizduojamas kaip romėnų karys, gesinantis degantį namą. Rankoje jis dažnai laiko vėliavą su kryžiumi, ant galvos šalmas. Žmonės tiki, kad Šv. Florijonas saugo sodybas nuo gaisrų. Šventė - gegužės 4 d.

6. Vienpusis horeljefinis stogastulpis „Kristaus krikštas“, autorius Juozas Grabauskas.
Kristaus krikšto statulėlė yra grupinė, sudėta iš Kristaus, šv. Jono figūrų. Virš jų galvų - šv. Dvasia.. Koplytstulpiai su Kristaus krikšto siužetas dažniausiais statomi prie vandens ir tiltų.

7. Stogastulpis „Šv. Jurgis“, autorius Antanas Česnulis.
Šv. Jurgis vaizduojamas su kario apranga, sėdintis ant žirgo ir smeigiantis ietį į slibiną. Šv. Jurgį savo globėju laikė kryžiaus žygių kariai. Šventasis laikomas arklių ir apskritai gyvulių globėju nuo ligų.

8. Kryžius „Dvylika apaštalų“, autorius Aloyzas Urbšys.
Prie kelio Raseiniai-Baisogala pakeleivingus automobilius nulydi masyvus kryžius su dvylika apaštalų. Horeljefu išdrožtos apaštalų figūros išdėstytos dviem eilėm. Apaštalus atpažinti galima iš simbolinių daiktų, minimų evangelijoje. Toks kryžius- vienintelis Raseinių rajone.

9. Dvipusis koplytstulpis su skulptūromis „Jėzus Nazarietis“ ir „Šv. Marija Sopulingoji“, autorius Raimundas Puškorius.
„Jėzaus Nazariečio“ siužetas paplito XIX a. ir XX a. pradžioje. Kristus vaizduojamas ilgais rūbais, su erškėčių vainiku ant galvos, surištas virvėmis. Rankos kryžmai sudėtos ant krūtinės, ant kaklo kabo lentelė.
Šv. Marija Sopulingoji stovi sudėtomis rankomis prie širdies, jos skausmus (sopulius) įkūnija veidu riedanti ašara. Šventieji, apmąstydami Jėzaus kančią, atsimindavo ir Marijos sielos skausmus, jos kančias, sielvartus, mylinčios motinos liūdesį
Skausmingosios Dievo Motinos vaizdavimas. kaip ir Kristaus Rūpintojėlio, atkeliavo į Lietuvą iš vakarų.

10. Kryžius , autoriai Pranas Paleckis, Antanas Baranauskas, Edmundas Akulauskas.
Kapinaitėse dunksantys apsamanoję akmenys byloja buvusią dvarininkų Astrauskų šeimos koplytėlę. 

Kryžių ir koplytėlių išdėstymo schemos yra informaciniuose stenduose Bernotuose ir Pasandravyje.